Praūžė intensyvi, muzikos ir istorijų kupina savaitė. Spalio 1 dieną gimnazijai sukako 80! Deja, dėl susiklosčiusios situacijos šventė privalėjo būti kuklesnė – beveik be svečių, gimtadienį minėjo tik gimnazijos bendruomenė – išlaikydami atstumus, su kaukėmis… Vis dėlto garbingo jubiliejaus proga mokinių ir mokytojų laukė iškilmingas renginys. Šventė prasidėjo nuo istorijų: lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilma Auglytė visus bendruomenės narius pakvietė į skaitykloje eksponuojamą gimnazijos laikraščių „Varpininkas“ parodą „Pabėgę iš archyvo“. Mokytoja, pirmoji pradėjusi leisti gimnazijos laikraštį, papasakojo apie jo atsiradimo aplinkybes, laikraščio kitimą, brendimą, įdomiausias publikuotas istorijas. „Varpininko“ jau nebėra – informacinių technologijų amžiuje jis buvo perkeltas į virtualią erdvę, o galiausiai ir visai išnyko – šiuo metu apie gimnazijos gyvenimą sužinome apsilankę Facebook‘o puslapyje, tačiau mokyklos gimtadienio proga buvo išleistas specialus „Varpininko“ leidimas. Naująjį laikraštį, taip pat ir senus numerius, galėsite pavartyti apsilankę skaitykloje – paroda bus eksponuojama iki lapkričio 1 d.
„Varpininko“ puslapiuose šventės dalyviai rado straipsnį apie gimnazijos bibliotekos veiklą – jau seniai biblioteka – ne tik knygų išdavėja, bet ir renginių, edukacinių veiklų erdvė. Bibliotekininkė Rasa Zdanevičienė visus susirinkusiuosius pakvietė į dar vieną – specialiai gimnazijos gimtadienio proga pristatytą parodą „Skambesiai“. Parodoje eksponuojami menininkės Eglės Stripeikienės, studijos „Tapyba iš visos širdies“ vadovės darbai. Mokykloje jau ne kartą eksponuoti šios studijos mokinių darbai, na o dabar, ypatinga proga, surengta ir pačios vadovės pirmoji personalinė darbų paroda. Parodos pavadinimas, beje, neatsitiktinis: skambesys – tarsi varpo, atkartojantis gimnazijos vardą, kviečiantis užsukti, pabūti kartu.
Pasigrožėję tapybos darbais, dailės mokytojos Astos Užaitės paraginti, susirinkusieji pakilo į 3 aukšto fojė, kurioje eksponuojama dar viena – šįkart mokinių darbų – paroda. Pristatydama parodą Asta Užaitė kalbėjo apie bendrystę: parodos objektas – virvelė, kurią kiekvienas pačiupinėjo ir įamžino ant popieriaus lapo tokią, kokią matė. Todėl ir kiekvienas piešinys vis kitoks, tačiau kartu jie sklandžiai susijungia į vieną ilgą liniją, taip signalizuodami apie bendrystės, darbo kartu galią.
Ne mažiau įspūdinga, šių laikų kontekste itin aktuali, ir dar viena mokinių darbų paroda. Pirmojo aukšto fojė eksponuojami projekto „Laikas“ darbai – laikrodžiai, kuriuos gamino gimnazijos dailės pamokų lankytojai. Kiekvienas laikrodis – ne tik pavidalas, visi jie eina, tiksi, skaičiuoja sekundes, minutes, valandas… Dailės mokytoja paragino minutėlę susikaupti ir tyloje įsiklausyti į tiksėjimą, primenantį apie neišvengiamai bėgantį laiką, besikeičiantį pasaulį…
Galiausiai, apžiūrėję parodas, pasidaliję įspūdžiais, visi patraukė į salę, kurioje susirinkusiuosius pasitiko muzikos mokytoja Jonė Krištolaitienė ir Broniaus Jonušo muzikos mokyklos styginių instrumentų grupė, atlikusi kompozitoriaus Juozo Naujalio kūrinį „Svajonė“. Gimnazijos bendruomenę sveikino ir vienintelė viešnia – mokyklos steigėjos Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė. D. Petkūnienė įteikė miesto mero Remigijaus Šimašiaus sveikinimus ir dovaną – 1000 eurų, skirtų mokinių edukacijai.
Prisiminimų takais kvietė pasivaikščioti istorijos mokytoja Aušra Skardžiukienė, pristačiusi mokyklos istoriją, papasakojusi apie gimnazijai vadovavusius direktorius, mokiusius mokytojus ir, žinoma, mokyklą garsinusius žmones – mūsų mokinius. Per aštuoniasdešimt mokyklos gyvavimo metų mokyklą su pagyrimu baigė šešiasdešimt trys abiturientai. Puošia gyvenimą ir teikia grožį žmonėms gausus būrys mūsų mokyklos išugdytų menininkų: dailininkai Jonas Čeponis, Vladas Kazys Gibavičius ir Vincas Norkus, rašytojas Mykolas Sluckis, poetas Edvardas Drėgva. Galime pasidžiaugti ir nemažu būreliu mokslininkų: Jurgiu Viščiaku, Antanu Janoniu, Vladu Mikalausku, Vytautu Dvarecku, Henriku Balandžiu, Bronium Biekša. Mūsų mokyklą baigė gausus būrys muzikų: Vaclovas Paketūras, Aloyzas Končius, Rimvydas Žigaitis, Stasys Domarkas, Leopoldas Digrys, Narimantas Ramanauskas. A. Skardžiukienė didžiuodamasi prisiminė dar vieną gimnazijos mokinį – kunigą, vienuolį pranciškoną, disidentą Julių Sasnauską, tarsi simboliškai, gimnazijos jubiliejaus proga, tapusį 17-uoju Vilniaus garbės piliečiu.
Susirinkusiuosius sveikino mokiniai ir mokytojai: jautriai apie mokyklos misiją, suteiktą galimybę keistis kalbėjo IV A klasės mokinys Marius Bolšakovas, kartu su vakarinių klasių moksleivėmis įteikęs saldžią dovaną – šokoladinį tortą – varpą; projektą „Rink vaistažoles“ pristatė mokytojų vardu kalbėjusi gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Urbanavičiūtė, pademonstravusi 80-ies rūšių vaistažolių krepšelį – tarsi simbolinius 80 žingsnių mokyklos jubiliejaus link. Šventės pabaigoje į sceną pakilo gimnazijos direktorė Jolanta Čeponaitė. Direktorė pradėjo jau nuo tradicija tapusios istorijos – šįkart klausėmės apie slyvą, pliumptelėjusią į vandenį ir taip pakeitusią daugelio likimus. J. Čeponaitė, aiškindama alegoriją, kalbėjo apie tai, kad mūsų gyvenime daugybė tokių įvykių, kurių atspindžiai nuraibuliuoja per mūsų likimus. Viena iš tokių „slyvų“ – ir pasiryžimas ateiti į mokyklą, įgyti vidurinį išsilavinimą ir taip pakeisti savo gyvenimą. Savo pasakojimą direktorė iliustravo istorija apie 54-erių metų mokinį Algirdą, pasiryžusį mokytis ir įrodyti, kad savo darbe yra vertas daugiau. J. Čeponaitė dėkojo ir mokytojams, vedantiems gimnazijos auklėtinius mokslo keliu, padedantiems atrasti savo tikrąjį pašaukimą.
Šiandien gimnazijoje ramu, nutilo šventinis klegesys. Tačiau jau pirmadienį į klases vėl rinksis mokiniai ir gimnazija įžengs į dar vieną, naują dešimtmetį. Ką gi atneš nauja diena? Niekas to nežino… Tik tyliai skaičiuoja bėgantį laiką pirmojo aukšto fojė kabantys laikrodžiai…
